Atviras nuotolinis mokymasis

Atvirasis mokymasis yra esminė atvirojo švietimo temos dalis. Žodis atviras yra dažnai vartojamas šių dienų pasaulyje, o “teisės”, “prieiga”, “naudojimas”, “skaidrumas” ir “dalyvavimas” yra tik keletas iš susijusių reikšmių. Mokymosi kontekste, ypač “naudojimo” ir “prieigos” prasmės, atlieka pagrindinį, bet ne vienintelį vaidmenį (Pomerantz & Peek, 2016). Kadangi nėra vieno sutarto ir išsamaus atvirojo mokymosi apibrėžimo, pagrindinis dėmesys paprastai yra skiriamas “besimokančiųjų suvokiamiems savo pačių poreikiams” (Coffey, 1988).

Pasak Fischer (2013), atvirasis mokymasis susideda iš dviejų aspektų, atvirųjų nuotolinių internetinių kursų (pvz., MOOC, Open University, atviri kursai) ir atvirieji švietimo ištekliai (AŠI) (pavyzdžiui, Wikipedia, TED kalbos, Youtube, konkrečios AŠI saugyklos).

Vietoj apibrėžimo egzistuoja rinkinys specifinių charakteristikų, kurios yra tipiškos atvirajam mokymuisi. Pavyzdžiui, laisva besimokančiųjų prieiga prie internete esančio turinio, laisvas besimokančiųjų įsirašymas į atvirus/nuotolinius mokymosi kursus, besimokančiųjų bendradarbiavimas kuriant atvirus žinių kūrimo projektus ar besimokančiųjų rezultatų dalinimasis tarpusavyje.

Taigi, nėra vienos sutartos aiškios sąvokos, kas yra atvirasis mokymasis, tačiau galimybė kurti atvirojo mokymosi metodus remiasi anksčiau minėtais principais.

Literatūra

Coffey, John (1988): Guest Editorial: The Opening Learning Movement. In: Innovations in Education & Training International. 25 (3): 195–96.

Fischer, Gerhard (2013): From Renaissance Scholars to Renaissance Communities: Learning and Education in the 21st Century. In: Proceedings of the 2013 International Conference on Collaboration Technologies and Systems (CTS).

Pomerantz, Jeffrey; Peek, Robin (2016): Fifty shades of open. In: First Monday 21 (5).

Moksliniai tyrimai yra sudėtingi šiose srityse: atvirojo ir nuotolinio mokymosi (open online learning, OOL), atvirojo mokymosi (open learning), atvirojo ir nuotolinio mokymosi aplinkos (open and online learning environments (Hannafin, et al., 1999, Gooley, Lockwood, 2012, et al.)), atvirojo ir nuotolinio mokymo programos (open and online curriculum (Stevenson, 2001, Siemens, 2013, Rodrigues, 2012, DeBoer, ho, Stump, Breslow, 2014, et al.)), studentų elgesio analizė ir pripažinimas atvirojo ir nuotolinio mokymosi pasiekimuose (students behavior’s analysis and recognition of OOL achievements) ir kita. Nors yra daug užsienio tyrėjų publikacijų šiomis temomis jau nuo 1986 metų, tačiau vis dar yra trūkstamų tyrimų rezultatų, ypač susijusių su:

• Mokymosi analizės metodas kaip metakognityvinis įrankis (Learning analytics (LA) method as metacognitive tool (Gasevic, Dawson, Siemens, 2015, Ferguson, 2012, Durall, Gros, 2014, et al), siekiant suprasti, kaip besimokantieji mokosi šių dienų atvirojoje ir tinklinėje mokymosi aplinkoje ir kaip besimokantieji, pedagogai, institucijos ir mokslininkai gali geriausiai paremti šį procesą (Chatti, Muslim, Schroeder, 2017).
• Atvirojo ir nuotolinio mokymosi pripažinimas (Assessment and recognition of OOL (Schmidt, Geith, Thierstein, 2009, Camilleri, Ferrari, Haywood, Maina, 2012, Garcia – Penalvo, Johnson, Alves, 2014). Witthaus, Inamorato dos Santos, et al. (2016) analizuoja vertinimo ir pripažinimo praktiką Europoje, ypač masyvūs atvirieji nuotoliniai kursai reikalauja tolimesnių tyrimų valstybių narių reglamentuose ir praktikose, siekiant nustatyti konkrečias strategijas atvirojo ugdymo pripažinimo skatinimui Europoje. Su minėtomis galimybėmis, atvirieji skaitmeniniai pažymėjimai turi potencialą tapti alternatyvia akreditavimo sistema, suteikiančia aiškų skaitmeninių pažymėjimų pripažinimą viešojoje erdvėje (Gibson et al, 2015).